Sustabdytos mokyklos gyvavimo akimirkos

Sustabdytos mokyklos gyvavimo akimirkos

2016 05 06

Minima, kad pirmoji mokykla Lietuvoje prie Vilniaus Katedros pradėjo veikti XIV amžiaus pabaigoje, bet mūsų švietimo institucija, VšĮ Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla, yra viena seniausių Vakarų Lietuvos regione, iniciatoriaus – politiko, diplomato, švietėjo, visuomenininko Ernesto Galvanausko- dėka įkurta 1936 m. liepos 1 d. Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Tuometis švietimo ministras J. Tonkūnas pasirašė įsakymą steigti valstybės lėšomis išlaikomą amatų mokyklą, kurioje veiks metalininkų, stalių, dailidžių ir tekstilininkų skyriai, ir ji bus vadinama Klaipėdos valstybine amatų mokykla. Ji iš karto sulaukė didelio populiarumo. Pirmą kartą gauta 300 prašymų mokytis įstaigoje, bet buvo priimta tik pusė. Klaipėdos valstybinė amatų mokykla laikyta didžiausia tokio tipo įstaiga Baltijos šalyse. Buvo galvojama prireikus įsteigti mergaitėms siuvimo-rankdarbių skyrių. Mokyklos tikslas buvo išmokyti jaunuolius amato, padaryti gerus savarankiškus amatininkus ir išauklėti dorus, naudingus piliečius, mėgstančius dirbti pasirinktąjį darbą, nes tuo laiku Klaipėdoje pradėjo vystytis pramonė, reikėjo specialistų. Mokyta įvairių dalykų: bendro mokslinimo, tikybos, lietuvių kalbos, vokiečių kalbos, istorijos ir visuomenės mokslų, higienos, specialinių dalykų, paišybos, braižybos, sąskaitybos ir kalkuliacijos, amato teorijos, praktikos darbų, amato praktikos dirbtuvėse. Mokytis buvo priimami sveiki, ne jaunesni kaip 14 m., per metus reikėjo mokėti 25 litų mokestį, mokslas truko 4-5 metus. Besimokantysis nešiojo nustatytą uniforminę kepurę, galėjo pigiau važiuoti Lietuvos geležinkelių traukiniais, už pagamintus dirbtuvėse dirbinius gaudavo 40 procentų grynojo pelno, baigdami mokslo metų pabaigoje laikydavo visų dalykų egzaminus. Prie mokyklos veikė vakariniai darbininkų ir amatininkų kursai baigusiems pradžios mokyklą ir turintiems ne mažesnį nei 3 m. darbo stažą, po 3 mėn. baigusiems kursus ir išlaikiusiems teorijos bei praktikos egzaminus buvo suteikiamos amatininko teisės. 1939 m., kai Lietuva buvo priversta grąžinti Klaipėdos kraštą Vokietijai, Klaipėdos valstybinės amatų mokyklos veikla buvo sustabdyta. Šešerius metus apie įstaigą nebuvo jokių žinių, tačiau dalis jos turto išsaugota. Tad 1945 m. mokykla atnaujino veiklą. Baigiantis karui Respublikinės Lietuvos TSR darbo rezervų valdybos viršininkas parašė įsakymą dėl 11 tarnautojų iš Ukmergės amatų mokyklos komandiravimo sutvarkyti ir paruošti darbui Klaipėdos amatų mokyklą: buvo įsakoma paimti įrankių pagal savo specialybes, maisto produktų, patalynės, apatinių baltinių- visą brigadą mašina vežė vairuotojas M. Adomavičius. 1945-1958 m. teisę dirbti remontininkais šaltkalviais, staliais baldžiais, motoristais, elektromontuotojais, metalo tekintojais, šaltkalviais santechnikais, frezuotojais, suvirintojais, laivų motoristais, laivų korpusų surinkėjais, laivų vamzdžių tiesėjais, laivų mechanikais, liejikais-formuotojais, artimojo plaukiojimo šturmanais įgijo 2730 jaunų žmonių, kai kurie jų buvo nukreipiami dirbti į ,,Baltijos“ laivų statyklą. Besimokančiųjų skaičius vis didėjo, daugiau jaunų kvalifikuotų darbininkų pasiųsta į bazinę ,,Baltijos“ laivų statyklą. Ne kartą keitėsi ir mokyklos pavadinimas: 1945 m. ji pavadinama 12-ąja amatų, 1963 m.- 24 MPTM, 1970 m.- 24 MPTM ir 42 MPTM, 1989 m.- 4 PTM ir 6 PTM, 1991 m.- KLSM ir KLRM, 1996 m.- KLSM ir KLRM sujungiama ir pavadinama KLSRM, o 2006 m. tampa Viešąja įstaiga Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla.

     Jau prieš metus pradėjome ruoštis jubiliejiniams renginiams, sudarėme darbo grupę, pasidalinome ,,darbais“, dažnai rinkdavomės pateikti siūlymų, išklausyti, peržiūrėti atliktus darbus, bet mokykloje laikas lekia šuoliais, sukasi verpetu ir tik jubiliejai turi galią sustabdyti laiką kelioms valandoms, kad galėtume atsigręžti į praeitį, net ir į tą, kurios nepažinojome, o tik ,,atkasėme“ iš archyvų, dokumentų, ir į tą, kai mes pradėjome čia dirbti.

     Jubiliejinis renginys prasidėjo įspūdinga Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro Žvejų rūmų mišraus choro ,,Cantare", vadovaujamo Artūro Dambrausko, atliekamos G. Svilainio dainos  ,,Vėjeli, pūsk“. Ne veltui Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas sakydamas sveikinimo kalbą paminėjo, kad šis meninis akcentas žymi mūsų mokyklos sąsają su jūra, o 80-metis yra ilgas ir brandus laikotarpis, per kurį labai pasikeitė valstybė, miestas, mokykla, kuri yra Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, lopšys, pačios Klaipėdos šeimos narys. Meras palinkėjo būsimiesiems laivų statytojams ir remontininkams statyti laivus taip, kad jų nereikėtų remontuoti, o laikinai einančiam direktoriaus pareigas kuo greičiau tapti direktoriumi.

     Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė bei viceministrė Genoveita Krasauskienė kalbėjo apie profesinių mokyklų įvaizdžio kaitą, inžinerinių praktinio mokymo centrų užimtumą, skatindama darbuotis taip, kad į mokyklą įstotų kuo daugiau mokinių, norinčių tapti jūrinių įstaigų suvirintojais, laivų korpusų surinkėjais, laivų elektros ir radijo sistemų montuotojais, logistais ekspeditoriais,  ventiliacijos, oro kondicionavimo sistemų gamintojais ir montuotojais, santechnikais.

     Mokyklos dalininkas įmonės ,,Vakarų santechnika“ direktorius Mindaugas Prialgauskas paminėjo, kad profesinės mokyklos pastaraisiais metais apima vis daugiau funkcijų; o Seimo narys, ŠMM Kultūros komiteto pirmininkas Raimondas Paliukas palinkėjo klestėti, nesustoti, eiti į priekį, į darbo rinką išleisti kuo daugiau puikių jaunų žmonių, skatinant jaunimą pirmiausia orientuotis į profesinę mokylą, o paskui- į aukštąją.

     Sveikindama 80-mečio proga Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentė Elena Pelakauskienė ragino per kitus 80 metų dirbti taip, kad darbe būtų surandama ramybė.

     Klaipėdos regiono profesinių mokyklų vardu kalbėjusi Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos tarybos narė, Klaipėdos technologijų mokymo centro direktorė Violeta Petrušienė kartu su kitais profesinio mokymo įstaigų vadovais pasidžiaugė glaudžiu bendradarbiavimu, prasminga jubiliejine švente. Mūsų laikai- greitų ir kintančių darbų laikai, todėl be galo svarbu, jog nuveiktų darbų vertė nežūtų ir nedingtų šių laikų pasaulyje.

     Įmonės ,,Vakarų laivų gamykla" generalinis direktorius ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos ,,Linpra" viceprezidentas Arnoldas Šileika kartu su kolege Ala Minkevičiene dėkojo už paruošiamus darbininkus, įteikdamas mokyklos vadovui labai šmaikščią dovaną- naujos sėkmės istorijos metraštį, kuriame tilps 75 metų įvykiai, o jei būsim taupūs ir rašysim abiejose lapų pusėse, tai jo užteks 150 m.

     Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Rima Mickevičienė pasidžiaugė, kad mokykla visada išlaikė ir išlaiko jaunatvišką dvasią, ir palinkėjo tvirtų sienų, smalsių, nagingų mokinių ir darbui atsidavusių mokytojų.

     Klaipėdos valstybinės kolegijos Technologijų fakulteto dekanė Jūratė Vaitekonienė priminė, kad ir kolegijos, ir mūsų mokyklos kelias prasidėjo tuose pačiuose rūmuose, o istorinis bendradarbiavimas tebesitęsia ir labai norisi, kad bendrystė klestėtų ir toliau.

     Visi nekantriai laukėme Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko Alfonso Bargailos kalbos. Jis pasidžiaugė, jog mes po 50 metų jį ,,suradome“, nes 1963 m. prelegentas įstojo į mūsų mokyklą ir ją baigė, taigi kaip tik čia prasidėjo darbo karjera.

     Valstybinės jūrų uosto direkcijos vadovas A. Vaitkus išreiškė viltį, kad ir toliau mokyklos dirbantiesiems netrūks gerų planų išlikti  vienintele tiek metų gyvuojančia įstaiga, kuri ruošia inžinerinės pramonės sektoriaus specialistus.

     Prisiminimais dalijosi buvę  mokyklos vadovai, mokiniai. Gerų žodžių negailėjo dabar besimokantys mokiniai- labai gražiai apie mokymąsi mokykloje kalbėjo Mokinių tarybos narės Eligija Jonušauskytė bei Ema Guželytė- ir jų tėvai, visų mokytojų vardu linkėjimus savo darbovietės nariams išsakė šių eilučių autorė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja D. Pašiškevičienė kartu su kolege K. Šaukliene. Šventinį renginį praskaidrino Žvejų rūmų mišrus choras ,,Cantare", kuriame dainuoja ir mūsų švietimo institucijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Sigita Skubutienė, visi dalyviai labai dėmesingai klausėsi L. Vilkončiaus dainos K. Donelaičio žodžiais ,,Šūvis“, daug plojimų sulaukė Klaipėdos muzikinio teatro solisto Mindaugo Rojaus programa.

     Laikinai einantis mokyklos direktoriaus pareigas Arvydas Vaitkus tvirtino, kad ši sukaktis įstaigai – labai svarbi. Gyvuoti tiek metų jai leido naujovių nebijojimas, operatyvus reagavimas į rinkos pokyčius. Tokia praktika įstaigoje vadovautasi visą jos gyvavimo istoriją. Jis pasidžiaugė, kad per 80 metų mokykla išlaikė savo kryptį – toliau orientuojasi į laivų statybą, remontą, inžinerinę pramonę, tuo mūsų institucija ir skiriasi nuo kitų mokyklų. Įstaigoje galima įgyti keturiolika specialybių. Mokyklą baigę specialistai gali dirbti ne tik laivų statybos ar remonto įmonėse, bet ir civilinės statybos sektoriuje: statybų, kelius tiesiančiose, tiltus statančiose, konstrukcijas gaminančiose ar panašią veiklą vykdančiose įmonėse. Nėra sudėtinga persikvalifikuoti, nes laivus statantiems, remontuojantiems ar technologijas juose diegiantiems specialistams keliami aukštesni reikalavimai nei civilinės statybos specialistams. Pastaruoju metu susidomėjimas mokyklos specialybėmis didėja. Jas vis dažniau renkasi ne tik jaunimas, bet ir suaugusieji, kurie nori įgyti naują specialybę ar persikvalifikuoti. Šiuo metu įstaigoje mokosi apie 400 mokinių. Tam įtakos turi ir atsigaunanti pramonė, laivų statybos sektorius, ir specialybių lankstumas. Išaugus specialistų paklausai, įstaiga buvo plečiama, sumažėjus – vėl atsižvelgiama į situaciją. Per tiek metų keitėsi darbo specifika, atitinkamai koreguotos ir mokymo programos. Mokykla aktyviai bendradarbiauja su Klaipėdos darbo birža. Nuolat stebima, kokių specialistų trūksta, reaguojama ir stengiamasi prisidėti prie nedarbo mažinimo. Siekiant ugdyti kuo profesionalesnius specialistus, prieš pusmetį atnaujintas įstaigos Inžinerinės pramonės sektoriaus praktinio mokymo centras. Mokiniai džiaugiasi ne tik suremontuotomis patalpomis, bet ir modernia įranga- tai vienas didesnių pasiekimų per 80 metų. Investuojant toliau, centras, kuris ruošia inžinerinės pramonės specialistus, turi tapti vienas stipriausių regione.

     Kita renginio dalis- praktiniai specialybių pristatymai: mokiniai demonstravo kolegialiai padarytus per specialybės praktinius užsiėmimus gaminius, rodė, kaip jie veikia, pasakojo apie savo specialybes, ekrane buvo galima pamatyti filmuotą medžiagą.

     Pasibaigus kalboms, įspūdingam koncertui, šventė tęsėsi prie akį traukiančių, apetitą žadinančių stalų, ant jų puikavosi įmantrūs šventiniai valgiai, kuriuos ne pirmą kartą mūsų mokyklai ruošia Turizmo mokyklos būsimieji  virėjai, konditeriai, vadovaujami naujų idėjų nepritrūkstančių mokytojų. Stalus ir salę nuostabiai gražiomis gėlių kompozicijomis papuošė Technologijų mokymo centro mokinės ir jų mokytojos. Ragaujant įvairių skanėstų, gėrintis gėlėmis bendravo svečiai, mokyklos bendruomenės nariai, buvę darbuotojai- gera buvo kartu džiaugtis vienas kito buvimu šalia, dėmesiu, pasidalinti ne tik darbiniais rūpesčiais, bet ir pasiteirauti, kuo ir kaip gyvena kiti, vaikštantys ta pačia žeme, kvėpuojantys tuo pačiu oru, o gyvenantys kiekvienas savo pasaulyje, savo namuose.

     Jubiliejai ateina ir praeina, lieka gyvenimas, kuriame kiekvienas mina savo pėdas, dirba, bendrauja ir labai gera būna, kai atsigręžę į praeitį pamatom, kad gyventa ir dirbta prasmingai.

Socialiniai partneriai

Mokykla yra narė

Partneriai