Ekskursija į „Memelnordą“

Ekskursija į „Memelnordą“

2013 10 10

     Gražus ir spalvingas ruduo, papuošęs medžius auksaspalviais lapais, įkvėpė išvykai į Klaipėdos pajūrį. Bibliotekos vedėja Janina Narbutienė-Dzidolikienė pasiūlė  antro kurso mokinių ir  mokytojų entuziastų grupei apsilankyti  gan grėsmingai atrodančiuose įtvirtinimuose,  stūksančiuse ant jūros kranto, už Girulių.  Vienų vadinamais „juodąja tvirtove“, kitų „Memel –Nord“. Tai bene vienintelė Lietuvos pajūryje po smėlio kopomis besislepianti „Memel-Nord“ karinė baterija – tikras saldainiukas istorijos mėgėjams. Savanorių prižiūrimas ir, kaip jie patys juokiasi, „okupuotas“ karinis objektas mena daug įdomių istorijų. Šios karinės baterijos istorija prasidėjo dar 1939 metais, kai Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Vokietijos, o visas Klaipėdos uostas – militarizuotas, o 1939 metais Klaipėda gavo  miesto tvirtovės statusą. Nuo 2009 metų Klaipėdos karybos istorijos klubas kartu su Pajūrio regioniniu parku čia pradėjo kurti muziejų, ,kuriame siekiama atspindėti šių įtvirtinimų bei Klaipėdos krašto istoriją Antrojo pasaulinio karo metu. Čia po truputį yra kaupiami eksponatai, susiję su šiais bei kitais gynybiniais įtvirtinimais bei Antrojo pasaulinio karo tematika. Daugeliui iš mūsų karas šiandien tėra sunkiai suvokiamas istorinis palikimas. Klaipėdos krašte stūksantys betoniniai įtvirtinimai bent iš dalies leidžia pajusti jau seniai praūžusio karo nuotaikas. Fortifikaciniai įtvirtinimai išliko kone vieninteliai realūs karo liudininkai, bet nebylus Antrojo pasaulinio karo liudininkas - pakrantės artilerijos baterija  „MEMEL-NORD" gali būti „prakalbinta".

     „Vieną artilerinį bloką sudaro dvi pabūklų aikštelės, vidurinė dalis yra skirta įgulai. Čia buvo įrengti tualetai, dušai, gyvenamos patalpos ir katilinė. Blokas buvo šildomas, tiekė  karštą vandenį, elektrą. Kariams buvo sudarytos geros sąlygos“, – tikrai neprastus patogumus įvardijo mūsų ekskursijos vadovas savanoris Timūras.

     Ant kranto taip pat galima pamatyti iš smėlio kyšantį juodą bunkerį, kuris neabejotinai panašus į laivą. Kaip pasakojo savanoris, tai buvo ugnies postas, kuriame tarnavo moterys.  Į šią ir į Kiaulės nugaros bateriją Smiltynėje buvo atgabenti patys galingiausi tuo metu priešlėktuviniai pabūklai - 12,8 cm kalibro  „Flak 40". Tai labai galingi pabūklai, skirti oro erdvės gynybai, galėję dengti 20 km spinduliu. Jie galėjo būti naudojami  žemės,  jūros taikiniams naikinti.

     Mus pasitiko ekskursijos vadovas savanoris Timūras. Kol ėjome nuo „Žuvėdros“ stovyklos vartų iki baterijos statinių, sužinojome beveik visą baterijos  istoriją ir pasakojimą, kas vyksta dabar.

„Vyrams – kasti smėlį, merginoms – šypsotis“,- taip prasidėjo pažintis.

    „Pagrindinė taisyklė: „Kas vyksta Memel-Nord, tas čia ir pasilieka“, antra taisyklė: „Jūs neišduodate mūsų, mes neišduodame jūsų“, – pusiau juokais, pusiau rimtai pažintį pradeda Timūras ir iš karto paaiškina dar kelis mūsų bendravimui skirtus reikalavimus. – Merginos turi būti geros nuotaikos ir šypsotis. Ir jokių atsikalbinėjimų, kad galvą skauda ar kad mama neleidžia, nepriimame. Na, o vyrams teko sunkesnė dalis – kasti smėlį, idant būtų atitolinta besotė jūra, kiekvienas Memel-Nord apsilankęs vyras turi prikasti  du kibiriukus smėlio ir išpilti kitoje baterijos pusėje. Vaikinai turėjo galimybę save išbandyti, atlikti karines užduotis, kurias atlikinėjo baterijoje tarnavę 12-14 metų vaikai. Labiausiai  įsimintina ir sunkiausia  užduotis - pereiti „minų lauką“. Viena komanda gan  lengvai ją  įveikė, o kiti...? O kas laukė karinės baterijos viduje – negaliu sakyti. Juk, kaip sakė Timūras, kas vyksta Memel-Nord, tas čia ir lieka. Tad nuvykite patys ir sužinosite.

Išvykos nuotraukos: